Justiniškės: žmonės, erdvės ir istorijos.
30
- Danielė Grigaliūnaitė
- Danielė Grigaliūnaitė
Kokios yra Justiniškės?
Šioje pamokoje mokiniai leidžiasi į "Neakivaizdinio Vilniaus" maršrutą „Justiniškės. Įspūdingų stambiaplokščių ir žalumos dermė“ ir atlieka rajono tyrimą. Stebėdami gyventojus, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir kasdienes veiklas jie renka duomenis apie tai, koks iš tikrųjų yra Justiniškių charakteris. Tyrimo metu mokiniai mokosi analizuoti aplinką, kritiškai vertinti savo pastebėjimus ir atskirti faktus nuo nuomonių. Surinkta informacija vėliau virsta kūrybiniu plakatu, kuriame atsiskleidžia rajono atmosfera, gyventojų poreikiai ir išskirtinumas. Pamoka sujungia miesto pažinimą, sociologinį tyrimą ir vizualų pasakojimą, todėl leidžia į miestą pažvelgti visai kitu kampu. Tai galimybė suprasti, kad kiekvienas rajonas turi savo istoriją, kurią galima perskaityti stebint žmones ir jų aplinką.Įtrauktis: SUP mokiniams suteikiama papildoma mokytojo pagalba. Esant poreikiui leidžiama dirbti poroje arba grupėje su stipresniais mokiniais. Tyrimo metu galima rinktis skirtingo sudėtingumo stebėjimo užduotis, o kūrybinėje dalyje informaciją pateikti ne tik tekstu, bet ir piešiniais, simboliais, nuotraukomis ar schemomis.
Nuotrauka iš "Neakivaizdinio Vilniaus".
Ištirti Justiniškių rajono charakterį, gyventojų veiklas, poreikius ir aplinkoje atsispindinčias vertybes bei sukurti vizualų plakatą, pristatantį tyrimo išvadas.
Įvadas (15 min)
Mokytojas pristato pamokos temą ir tyrimo klausimą. Mokiniai diskutuoja, susipažįsta su tyrimo kryptimis ir sociologinio stebėjimo principais.
Mokymosi veiklos (2 val. 30 min)
Mokiniai eina Neakivaizdinio Vilniaus maršrutu „Justiniškės. Įspūdingų stambiaplokščių ir žalumos dermė“, stebi gyventojus, veiklas ir viešąsias erdves, renka tyrimo duomenis, analizuoja rezultatus ir grupėse tyrimo išvadas vizualizuoja meniniu plakatu. Grupės pristato savo tyrimo rezultatus ir išvadas.
Apibendrinimas ir refleksija (15 min)
Mokytojas inicijuoja refleksiją, mokiniai aptaria tyrimo rezultatus, lygina grupių išvadas ir diskutuoja, kaip stebėjimo aplinkybės galėjo paveikti jų susidarytą rajono portretą.