Matematikos pabėgimas: Vilniaus paslaptis
30
- Violeta Sabonienė
- Violeta Sabonienė
Kokius matematinius elementus slepia Vilniaus mūrai?
Pamoka vyksta gyvoje istorinėje erdvėje – Vilniaus senamiestyje. Mokiniai tampa istorijos detektyvais, kurie „įkalinami“ praeities laiko kilpoje! Vienintelis būdas sugrįžti į dabartį – iššifruoti didžiąją Vilniaus paslaptį.Kiekviena istorinė stotelė (Vilniaus rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia, Šv. Onos bažnyčia, Arkikatedra bazilika ir V. Kudirkos aikštė) slepia užkoduotą skaičių. Mokiniai turi surasti konkretų architektūrinį ar istorinį objektą ir atlikti nurodytą užduotį. Kiekvienas teisingas sprendimas atidengia vieną iš penkių kodo skaitmenų. Tik surinkusi visą seką ir sudariusi galutinį kodą, komanda gali „atrakinti“ laiko portalą ir ištrūkti iš kilpos.
Nuotykis užbaigiamas bendru aptarimu V. Kudirkos aikštėje. Čia mokiniai ne tik pasitikrina kodus, bet ir reflektuoja apie tai, kad matematika padeda tyrinėti aplinką.
Užtikrinant visų mokinių sėkmę, mokiniai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais dirba komandose kartu su bendraklasiais. Jie skatinami aktyviai tartis, o skaičiavimams palengvinti jiems suteikiama teisė naudotis skaičiuotuvais, leidžiant pagrindinį dėmesį sutelkti į loginį mąstymą ir objektų paiešką.
Paveikslėlis sukurtas naudojant dirbtinio intelekto įrankius.
Taikyti natūraliųjų skaičių aritmetinius veiksmus ir geometrinių figūrų atpažinimą sprendžiant praktines, tyrinėjimu grįstas užduotis netradicinėje aplinkoje (Vilniaus senamiestyje), ugdant loginį mąstymą ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Įvadas.
Pamoka prasideda Vilniaus Rotušės aikštėje. Siekiant sukurti intrigą ir motyvuoti mokinius, mokytojas perskaito „Vilniaus metraštininko prakeiksmą“ – legendą apie laiko kilpą. Pristatoma pamokos tema, tikslai ir saugaus elgesio gatvėje taisyklės. Mokiniai suskirstomi į nedideles (2–3 asmenų) tyrėjų grupes, jiems įteikiami užduočių lapai.
Pagrindinė veikla.
Orientacinis-matematinis žygis Mokiniai tampa miesto detektyvais. Naudodamiesi užduočių lapuose esančiomis vizualinėmis ir „Google Maps“ navigacija, komandos savarankiškai planuoja maršrutą.
Suranda numatytus istorinius objektus.
Prie kiekvieno objekto atlieka matematines užduotis (skaičiavimas),
Gautus rezultatus įrašo į lenteles. Paskutinėje stotelėje, apdorojus visus duomenis, suformuoja galutinis 5 skaitmenų „Išėjimo kodą“.
Apibendrinimas.
Grupės susitinka V. Kudirkos aikštėje. Kur vyksta refleksija. Mokiniai dalijasi, kas buvo lengviausia, kas sunkiausia. Kuris objektas „paslėpė“ sudėtingiausią skaičių? Ar matematika padėjo pamatyti miestą kitaip?