Oro taršos nustatymas pagal kerpių būklę
30
- Anna Barbara Tondrik
- Anna Barbara Tondrik
-
Chemija
-
8 klasei
9 klasei
10 klasei -
Lauke
-
Vilnius
-
Mokytojas
-
45 min
Kaip gamta praneša apie oro užterštumą?
Oro užterštumas – tai viena iš opiausių pasaulio ir visuomenės problemų. Kiekviena būtybė, kiekvienas gyvas organizmas priklauso nuo oro - jo kokybė įtakoja organizmų vystymąsi, pavojingų ligų plitimą bei kitus neigiamus faktorius. Dėl to oro užterštumo matavimas paprastomis priemonėmis suteikia gerą progą mokiniui pasinerti į mokslinių tyrimų pasaulį, įvertinti savo aplinkos užterštumo lygį.Pamokos metu mokiniai, dirbdami grupėse arba savarankiškai, atliks gamtinį eksperimentą, kurio metu apžiūrės medžius, įvertins medžiuose esančių kerpių būklę, atliks tam tikrus matavimus. Surašę savo pastebėjimus, pateiks išvadas dėl oro užterštumo. Pamokos pabaigoje lygins gautus rezultataus, diskutuos apie oro užterštumo mažinimo būdus.
Nuotrauka iš https://shorturl.at/bcfoC.
Ištirti oro taršą sieros dioksidu.
1. Sužadinimas. Aptariami oro taršos bioindikatoriai, dėmesį kreipiant į kerpes, kurios įsisavina ore esančius sieros dioksidus. Mokytojas paaiškina pamokos tyrimo metodiką, kurios esmė - ore esantis sieros dioksidai nužudo kerpes. Todėl mažas kerpių kiekis parodo didelį oro užterštumą sieros dioksidais. Tuo tarpu didelis kerpių kiekis patvirtina oro švarumą.
2. Mokiniai grupėmis keliauja į vietovę, kurioje yra medžių grupės (parkas, pamiškė, miškas).
3. Atlieka tyrimą, pildo mokinio veiklos lapą. Tyrimo rezultatus bei išvadas fiksuoja pateiktoje formoje.
4. Grupių atstovai pristato rezultatus.
5. Diskusija. Palyginami grupių stebėjimai bei išvados. Nustatoma labiausiai / mažiausiai užteršta vietovė. Mokiniai siūlo oro taršos sieros dioksidu mažinimo būdus.
6. Refleksija. Mokiniai aptaria kas pavyko, kas sekėsi sunkiau, ką kitą kartą darytų kitaip.
Komunikavimo
Pažinimo
Pilietiškumo
Socialinė
