Piligrimystė į Verkius

Lankydami piligrimų vietas Verkiuose mokiniai atliks aukos (darbu), maldos (žodžiu) ir susitaikymo (mintimis) praktikas.

PAMOKOS PILIGRIMYSTĖ Į VERKIUS PLANAS
PAMOKOS TEMA: Ar žmogus ieško Dievo, ar Dievas ieško žmogaus? (ciklas Santykis tarp Dievo ir žmogaus)
PAMOKOS UŽDAVINIAI: mokiniams iš anksto pasiskirsčius nekintamais koordinatorių (4 mokiniai), fundatorių (2-4 mokiniai) ir piligrimų (likę mokiniai) vaidmenimis: a) koordinatoriams pagal nurodytas koordinates rasti Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, Kristaus Kančios kelio koplyčias, Trinapolio kompleksą, Cedrono upelį; b) fundatoriams iš anksto pasirengus papasakoti šių objektų istoriją; c) piligrimams atlikti aukos praktiką bažnyčioje, maldos – prie koplytėlių, susitaikymo – Trinapolio komplekso prieigose.
PAMOKOS PRADŽIA.
Pamokos pradžioje pristatoma ciklo Santykis tarp Dievo ir žmogaus tema Ar žmogus ieško Dievo, ar Dievas ieško žmogaus? Kadangi tema sutampa su problema, pastaroji nebeformuluojama.
Mokytojo pasakojama, kad žmogus visais laikais ieškojo Dievo, o Dievas atliepė žmogaus ieškojimams. Tas pasireiškė per auką, maldą ir susitaikymą. Taip pat buvo funduojama bažnyčių statyba, vienuolynų įkūrimas, dalyvaujama parapijos gyvenime ir piligriminiuose žygiuose.

I PAMOKOS EIGOS ETAPAS.
Koordinatorius įveda 54.740482, 25.279981 koordinates į navigacijos programėlę telefone ir nuveda prie Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios.
Fundatorius, iš anksto pasirengęs, pasakoja šios bažnyčios istoriją nuo XVII a. iki mūsų dienų. Pasakojama, kad Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčia statyta siekiant įprasminti Kristaus Kančios kelio pabaigą. Jos vieta topografiškai atitinka Golgotos kalną, o Jėzaus nukryžiavimui skirtos Kryžiaus kelio stotys įrengtos pačioje bažnyčioje. Pirmąją bažnyčią, medinę, kuri neišliko, taip pat pastatė vyskupas Jurgis Bialozoras 1664-1669 m. Po gaisro mūrinę bažnyčią fundavo Varšuvos dominikonai, o XVIII a. ji perstatyta pagal barokinėms bažnyčioms keliamus reikalavimus ir išliko iki šių dienų. XIX a. greta veikęs dominikonų vienuolynas uždarytas, o kapinėse, įrengtose šventoriuje, tebebuvo ir tebėra laidojama.
Piligrimai atlieka aukos praktiką – paaukoja bažnyčios parapijai.
II PAMOKOS EIGOS ETAPAS.
Koordinatorius įveda 54.74061, 25.28273 koordinates į navigacijos programėlę telefone ir nuveda prie Kristaus Kančios kelio koplyčių.
Fundatorius, iš anksto pasirengęs, pasakoja piligriminio tako istoriją. Pasakojama, kad Kalvarijoms parenkama vietovė nebūdavo atsitiktinė, o privalėjo turėti panašumų su Biblijoje aprašytomis upėmis, kalvomis ir kitomis alokacijomis. Kalvarijas Europoje imta steigti nuo XV a., o Verkiuose jos įkurtos XVII a. Čia teka biblinį pavadinimą perėmęs Cedrono (Kedrono) upelis, yra Siono, Golgotos, Alyvų kalneliai. Piligriminį kelią 1662 m. ėmė kurti vyskupas Jurgis Bialozoras. iki 1669 m. turėjo iškilti ir pirmoji medinė Kristaus Kančios kelio koplyčia. Dėl pasikartojančių gaisrų jas pakeitė mūrinės koplytėlės 1755 m. XIX a. susidomėjimas Vilniaus Kalvarijomis išaugo: per Sekminių atlaidus, amžininkų teigimu, susirinkdavo keliasdešimt tūkstančių tikinčiųjų. Tarybiniu laikotarpiu Vilniaus Kalvarijų lankymas uždraustas, koplyčios sunaikintos. Išliko tik keturios koplyčios, buvusios šalia Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčios.
Piligrimų grupė atlieka maldos praktiką – pasimeldžia bendruomenės intencija.
III PAMOKOS EIGOS ETAPAS.
Koordinatorius įveda 54.731194, 25.291148 koordinates į navigacijos programėlę telefone ir nuveda prie Trinapolio komplekso.
Fundatorius, iš anksto pasirengęs, pasakoja šio komplekso istoriją nuo XVII a. iki mūsų dienų. Pasakojama, kad 1695-1700 m. Verkiuose įsikūrė ir kitas vienuolių ordinas - trinitoriai. Jie pastatė bažnyčią ir vienuolyną. Šis kompleksas gavo Trinapolio, t. y. trinitorių miesto, pavadinimą. Pirmieji pastatai buvo pritaikyti trylikai vienuolių, kurių išlaikymui vyskupas Kazimieras Bžostovskis skyrė Krosnos dvarą Ašmenoje ir kelias karčemas netoli vienuolyno. 1710 m. medinis ansamblis sudegė, tačiau vyskupas skyrė lėšų jo atstatymui. Imta statyti mūrinę bažnyčią ir vienuolyno pastatus, kas truko visą XVIII a. Švč. Trejybės bažnyčia parapijos neturėjo, kadangi aplinkiniai gyventojai priklausė dominikonų parapijai. 1832 m. ir bažnyčia, ir vienuolynas buvo uždaryti. Iki 1840 m. Trinapolio vertybės perduotos Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčiai. Tarybiniu laikotarpiu Trinapolio komplekse veikė ligoninė, vėliau - turistinė bazė. 1992 m. Trinapolio kompleksas perduotas Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Šiuo metu čia veikia noviciatas, rekolekcijų namai.
Piligrimai atlieka susitaikymo praktiką – mintyse išpažįsta nuodėmes.
IV PAMOKOS EIGOS ETAPAS.
Aplankomas ir Cedrono (Kedrono) upelis (koordinatės: 54.726726, 25.28611). Tai dešinysis Neries intakas, kurį lankydavę piligrimai pereidavę basomis, nes tikėta jo vandenį esant šventu. Virš upelio įrengta vienintelė medinė Kryžiaus kelio koplyčia.
PAMOKOS APIBENDRINIMAS.
Pamokos pabaigoje mokytojo apibendrinama, kad žmogus ieško Dievo mintimis (susitaikymu), žodžiais (malda) ir darbais (auka), o Dievas jam atliepia siųsdamas Šventąją Dvasią.
PAMOKOS REFLEKSIJA.
Pamokos refleksija vyksta grįžus į klasę. Čia atsakoma į virtualios viktorinos Piligrimystė į Verkius klausimus Kahoot programoje.

Parengta pagal Neakivaizdinio Vilniaus lankstinuką Verkiai