Vilnius – šventųjų miestas.

Susipažinti su Vilniuje gyvenusiais šventaisiais, aplankyti vietas kur jie gyveno ir dirbo, surasti šventųjų pėdsakus Vilniaus mieste.

• Aušros vartai ir šv. Teresės bažnyčią.
Aušros vartuose įsikūrusioje koplyčioje laikomas Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas, kuris krikščionių garbinamas kaip stebuklingas. Šalia vartų ankščiau veikė karmelitų vienuolynas. Karmelitai čia pastatė Šv. Teresės bažnyčią. Karmelitų vienuolyne gyveno ir dirbo šv. Rapolas Kalinauskas (1835 - 1907). Rapolas Kalinauskas mokėsi Vilniaus aukštuomenės institute. Vėliau studijavo Žemės ūkio akademijoje, paskui Peterburgo karo ir inžinerijos akademijoje. Trumpai tarnavo carinėje Rusijos kariuomenėje. Taip pat dalyvavo 1863 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilime. 1877 m. Rapolas Kalinauskas įstojo į Basųjų karmelitų vienuoliją. Popiežius Jonas Paulius II tėvą Rapolą kanonizavo Romoje 1991 m.


• Vilniaus Šv. Dvasios stačiatikių vienuolynas
Čia stikliniame karste ilsisi Vilniaus kankiniai – šventieji Antanas, Jonas ir Eustachijus. Pasak stačiatikių tradicijos, šie kankiniai buvo lietuviai, didžiojo kunigaikščio Algirdo dvariškiai. Jie priėmė stačiatikių krikščionybę, todėl buvo suimti. Pasakojama, kad Algirdas liepęs jiems valgyti mėsą stačiatikių pasninko metu, o šie atsisakę. Tada Antanas, Jonas ir Eustachijus buvo nukankinti ir nužudyti 1347 m. Vilniuje.


• Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia
Čia gyveno ir dirbo graikų apeigų katalikų šventasis Juozapatas Kuncevičius (1580-1623) kuris gimė Ukrainoje, 1604 m. tapo bazilijonų vienuoliu. 1617 metais Juozapatas buvo paskirtas Polocko arkivyskupu. 1623 m. Juozapatas Kuncevičius buvo nužudytas. 1867-aisiais popiežius Pijus IX jį paskelbė šventuoju.


• Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčia
Šioje bažnyčioje dirbo kunigu šv. Andriejus Bobola (1591-1657). Andriejus Bobola gimė Lenkijoje 1611 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Vilniaus universitete studijavo filosofiją ir teologiją. 1622 m. įšventintas kunigu darbo Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje. Lenkijos ir Lietuvos karą su Maskva metu kazoku buvo žiauriai kankinamas ir nužudytas 1657 m. Šv. Andriejus Bobola – vienas jėzuitų kankinių, atidavusių gyvybę už tikėjimą. 1938 m. Romoje buvo paskelbtas šventuoju.


• Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė
Po Antrojo pasaulinio karo 1946–1947 m. šioje bažnyčioje dirbo palaimintasis kun. Mykolas Sopočka (1888-1975). Pal. kun. Mykolas Sopočka gimė Baltarusijoje. Mokyklą baigė Ašmenoje. Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, 1914 m. įšventintas kunigu. Kun. Mykolas Sopocko Vilniaus kunigų seminarijos dvasios tėvas, teologijos daktaras, pastoralinės teologijos profesorius Vilniaus universiteto teologijos fakultete. Palaimintasis labiausiai žinomas kaip šv. sesers Faustinos Kovalskos dvasios tėvas ir Dievo Gailestingumo apaštalas. Paskelbtas palaimintuoju 2008 m.


• Vilniaus katedra
Vilniaus katedroje ilsisi Šv. Kazimieras (1458—1484), kuris gimė Krokuvoje, karališkojoje Vavelio pilyje. Tėvai – Kazimieras IV Jogailaitis ir Elžbieta – Austrijos princesė. Kazimieras gyveno labai dorai ir nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Kanonizacijos iškilmės įvyko 1604 m.

Vilniaus katedroje darbo ir šios vyskupijos vyskupas Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871-1927) kuris gimė ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Vėliau įstojo į Kelcų kunigų seminariją. 1898 m. Peterburge įšventintas kunigu. 1918 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Vilniaus vyskupiją. 1925 m. atsisakė pareigų ir popiežiaus Pijaus XI buvo paskirtas arkivyskupu bei Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi. 1987 m. popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.


• Šv. Faustinos namelis Antakalnyje
Čia gyveno ir dirbo šventoji sesuo Marija Faustina Kovalska (1905 – 1938)
Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno sesė Faustina kelis metus gyveno Vilniuje ir patyrė daug Jėzaus apsireiškimų, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Pagal Faustinos regėjimus buvo nutapytas gailestingojo Jėzaus paveikslas. 2000 m. Jonas Paulius II Faustiną Kovalską paskelbė šventąja.