,,D. Grinkevičiūtės ,,Lietuviai prie Laptevų jūros Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale ‘‘
30
- Loreta Kindurienė
- Loreta Kindurienė
-
Lietuvių k. ir literatūra,
Istorija -
10 klasei
-
Lauke
-
A. Kojelavičiaus g. 147
-
Mokytojas
-
45 min
Ar galima kūrinį ne tik pajusti, bet ir ,,paliesti''?
Pamoka vedama Naujosios Vilnios geležinkelio stoties prieigose. Vieta simboliška, autentiška, būtent šioje vietoje po stikliniu ir plieniniu įrenginiu stovi traukinio vagono fragmentas, kuriuo buvo išvežti Lietuvos žmonės į tremtį. Pamokoje siekiama atpažinti, sustiprinti ir aptarti emocijas. Ar vizualumas, galimybė pamatyti, kelia didesnį emocijų pliūpsnį negu perskaitytas kūrinys? Ar emocijos panašios?Nuotr. D. Umbraso
Sieti literatūros kūrinį su tikrovės kontekstu, aptarti kokius jausmus sukelia D. Grinkevičiūtės kūrinys ir matomas vaizdas – traukinio vagonas, kuriuo buvo išvežti žmonės.
Pamokos pradžioje išryškinami Dalios Grikevičiūtės atsiminimų svarba lietuvių literatūrai (knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – atsiminimų, grožinės literatūros ir dokumentikos derinys, liudijimas).
Mokiniams akcentuojama, kad 1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia, kur dabar stovi mokiniai, prieš daugiau nei 70 metų stovėjo išsigandę žmonės. Kad būtent ši Lietuvos vieta buvo paskutinė ką matė tremiami gyventojai.
Pamokos pradžia ir pabaiga susiejama diskusija/refleksija: ,,Kodėl svarbu užrašyti ir skaudžius įvykius?‘‘
Komunikavimo
Kultūrinė
Pažinimo
Pilietiškumo
Tremties (egzodo) literatūra
Naujosios Vilnios seniūnija, A. Kojelavičiaus g. 147
Agata Butnorienė
Pamokos tema buvo padalinta į dvi dalis. Pirma dalis – teorinė, vyko mokykloje pagal atsisiųstą pamokos planą, remtasi paskirta medžiaga. Antra dalis – praktinė, ekskursija ir edukacinė veikla vyko Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Viskas buvo suderinta, 9-ų klasių mokiniai patyrė daug įspūdžių ir pasisėmė naujų žinių.
